Pabūk tyliai Ir paklausyk Mano žodžių. Jie kaip kylantis Dūmas tavo Ausį palies. Mano pirštai Kaip rugiai Ant tavo šilto Kūno leisis. Mano lūpos Kaip vidurdienis Ant tavo užmerktų Akių ilsėsis. Kol į mane Žiūri, laikas Yra garuojanti Žemė
2010 m. gegužės 21 d.
Aš matau tavo veidą
Tarp ornamentų. Lūpos prinokusios ir Romios. Plaukai švelniomis Bangomis skruostus Supa. Žvilgsnis tylus Kaip vaško žvakė. Prisimenu, kaip tavo Grakščios rankos ąsočiu Vandenį iš šulinio Semdavo. Takai saulės prisigėrę Dusliai dulkėtai Alsuodavo. Tu mano žemė Buvai.